Kadagių kremas

25,20 EUR
Su PVM

Kremas su kadagių, kalnapušių, eukaliptų ir kiparisų eteriniais aliejais, tinkantis raumenų ir sąnarių skausmams malšinti ir persišaldymo ligų bei gripo profilaktikai.

Saugodamas organizmą nuo infekcijų padengia kūną apsaugine plėvele. Dezinfekuoja kvėpavimo sistemą, stimuliuoja kraujotaką, veikia šildomai ir šalina „šaltų kojų“ sindromą.

Kremo aktyviosios medžiagos: kadagių, kalnapušių, eukaliptų, kiparisų eteriniai aliejai, sojos pupelių aliejus (sojų glicinas), metilnikotinatas, skystasis parafinas.

Rekomenduojama naudoti, jei vargina:

• sąnarių susirgimai – tepti pažeistus sąnarius ir įtrinti švelniais masažo judesiais; 

• raumenų skausmai – kremą naudoti masažo metu arba vėliau;

• sportinės traumos – nuskausminti tepant po traumos;

• lėtinis bronchitas arba su rūkymu siejamas bronchitas – įtrinti nugaros ir krūtinės viršutinę dalį (išskyrus širdies plotą) ;

• dažni peršalimo susirgimai, siejami su nusilpusiu imunitetu – įtrinti nugarą ir krūtinę, jei nėra kontraindikacijų;

• „šaltų kojų“ sindromas, nemalonus kojų kvapas, grybelis – tepti 1-2 kartus per dieną;

• hipertonija – padidėjus kraujospūdžiui įtrinti sprandą ir blauzdų raumenis.

Be parabenų. 

Kodas
I 873
Grynasis kiekis
100ml
Kiekis

Kompanija rekomenduoja KADAGIŲ kremą – greitai veikiančią antiuždegiminę priemonę, kurios pagrindą sudaro augalinės medžiagos.

Kremo aktyviosios medžiagos: kadagių, kalnapušių, eukaliptų, kiparisų eteriniai aliejai, sojos pupelių aliejus (sojų glicinas), metilnikotinatas, skystasis parafinas.

Perspėjimai: Kremo nenaudoti, jei padidėjęs jautrumas kuriai nors produkto sudedamajai daliai.

Kremu tepti  1–2 kartus per dieną reikiamas vietas ir švelniais sukamaisiais judesiais įtrinti. Oda gali parausti, gali atsirasti švelnus dilgčiojimas, nes kremas stimuliuoja mikrocirkuliaciją. Kremą galima naudoti bet kuriuo paros metu, nes jis greitai įsigeria, nepalikdamas riebaluoto odos paviršiaus.

Paprastasis kadagys (Juniperus communis L) – tai reliktinis visžalis spygliuotis (krūmas arba medis), savo gydomosiomis savybėmis žinomas nuo biblinių laikų – jis buvo naudojamas piktosioms dvasioms išvaryti. Kai kurios tautos kadagį laikė amžinojo gyvenimo simboliu ir tikėjo, kad jis gali nugalėti mirtį.

Graikų mitologiniai veikėjai Jasonas ir Medėja kadagių kvapo pagalba užmigdė Kolchidės aukso vilną saugojusį slibiną.

Senovės egiptiečiai, siekdami fiziškai ir dvasiškai apsivalyti, degindavo kadagius ir kvėpuodavo jų dūmais.

Šiaurės Amerikos indėnai į kadagynus siųsdavo sužeistuosius ir kitus žmones, sergančius odos, kaulų ir sąnarių ligomis. Jie gydydavosi oru, prisotintu kadagių gydomųjų lakiųjų dalelių (fitoncidų). Avicena kadagį rekomenduodavo kaip šlapimą išsiskyrimą skatinančią priemonę. 

Raupų epidemijos metu Prancūzijos ligoninių patalpos būdavo smilkomos kadagiais. Taip senovėje visada buvo kovojama su maru ir kitomis užkrečiamomis ligomis. Daug įvairių vertingų ir iki šiol naudojamų kadagio gydomųjų savybių atrasta 20-ojo amžiaus viduryje. 

Lietuvoje, kaip ir kitose krikščionių tikėjimą išpažįstančiose šalyse, kadagių šakelės šventinamos Verbų sekmadienį ir pagarbiai laikomos namuose, tikint jų stebuklinga apsaugos nuo gamtos stichijų galia. Visi taip pat esame girdėję apie kadagines vantas pirtyse ir jų gaivinamąjį poveikį. Aromatingos kadagio medienos nemėgsta kandys, todėl jos gabaliukus žmonės dėdavo į drabužių skrynias ir spintas. Senovėje (19 a.) kadagių aliejumi, išgautu iš vaisių ir spyglių, būdavo dezinfekuojami chirurgų naudojami siūlai.

Liaudies medicinoje šiam augalui priklauso išskirtinė vieta. Kadagio uogos (kankorėžiai) laikomos apetitą sužadinančia priemone, jų nuoviras geriamas nuo kepenų ligų, šlapimo pūslės sutrikimų, inkstų akmenligės, gimdos priedų uždegimo, reumato. Nuo skrandžio opaligės kramtydavo prinokusias uogas. Kadagių uogų ir šakelių nuoviras būdavo geriamas išnykus menstruacijoms, šakelių nuoviras – nuo diatezės (odos išbėrimų dėl netinkamo maisto). Daugelis šių teiginių atitinka Sebastiano Kneipo rekomendacijas. Iš uogų būdavo gaminamas kadagių spiritas, vartojamas ne tik išoriškai, bet ir geriamas nurodytais lašų kiekiais.

Šiuolaikinė medicina kadagių uogų preparatus naudoja kaip šlapimą varančią priemonę, atsiradus patinimams. Gydantis antibiotikais ar kitais vaistais nuo inkstų, šlapimo pūslės ir šlapimtakių ligų kadagio preparatai skiriami kompleksiškai dėl savo dezinfekuojamųjų, antimikrobinių ir priešuždegiminių savybių.

Lenkijoje ir Bulgarijoje kadagio uogos vartojamos kaip diuretinė priemonė gydantis nuo lėtinių inkstų ir šlapimo pūslės uždegimų, kepenų susirgimų, dermatitų ir reumato.

Vokietijoje kadagių uogų preparatai vartojami gydantis ne tik nuo minėtų susirgimų, bet ir nuo skrandžio, kepenų, odos ir kitų susirgimų.

Prancūzijoje manoma, kad sveikatai naudingas yra visas kadagys. Dažniausiai vartojamas kaip diuretikas.

Kaip gydomosios produkcijos žaliava yra naudojamos subrendusios uogos (kankorėžiai), kurios renkamos nuo rugsėjo iki vėlyvo rudens. Kadagio uogose yra 0,5–2% eterinio aliejaus, į jo sudėtį įeina mono- ir bicikliniai monoterpenai ir seskviterpenai (pinenas, kadinenas, kamfenas, terpinenas, borneolis ir kt.). Kadagio uogose aptikta įvairių cukrų (iki 40%), dervų (iki 10%) riebalų aliejaus pavidalu, pektininių medžiagų (pentozanų), organinių rūgščių (obuolių, skruzdžių, acto), dažomosios medžiagos juniperino, vitamino C, dervų. Iš kadagio uogų išgaunamas podofilotoksinas, turintis antinavikinių savybių.

Kai kurie tyrėjai teigia, kad kadagio uogos yra viena iš perspektyviausių žaliavų priešnavikiniams vaistams sukurti. Kadagių eterinis aliejus tinka trynimams sergant reumatu, podagra, poliartritu, ištikus paralyžiui, kenčiant nuo neuralgijų Kaip pagalbinė priemonė naudojamas gydantis nuo trichomonų sukelto kolpito (makšties uždegimo).

Seniau kadagiai daugelyje pasaulio šalių buvo naudojami kosmetikai. Juo gydydavosi nuo nuplikimo, stiprindavo plaukus.